- rungsoti
- rungsóti, ruñgso, -ójo intr. NdŽ šnek. 1. Jrb susitraukus, susirietus kiūtoti, sėdėti: Jis rungso, t. y. sėdi, iš slabnumo nepajėgia dirbti J. Mat, vaikeli, tau pas pečių negerai, o kai aš tokia buvau, prie žąsų rungsodavau Grš. Eik gult: kai sušyli, paskui berungsaĩ Skr. Susitraukusios galėsit rungsót tame kambary kaip varlės Snt. Žiūriu, prie statinių ruñgso kiškis Vl. Jam (luošam) ilgu buvo vis vienoj vietoj rungsóti LzP. Šuo rungso, t. y. guli susirietęs, susirunglinęs J. Varlės iš pradžių rungsojo nulenkusios prieš karalių ligi žemės galvas J.Jabl. 2. riogsoti: Pasieniais rungsojo sustatinėti, sudėlioti maišgaliai J.Marc. \ rungsoti; parungsoti; prarungsoti
Dictionary of the Lithuanian Language.